- kiaulaganis
- kiaulãganis, -ė smob. (1) Ms, NdŽ kiaulių piemuo: Suėjo kumečiai su bobom, su vaikais, tarnai dienininkai, paukštininkės, kiaulaganiai – visi! rš. Jis, toks kiaulãganis – mokys mane! J. O tu neveizėk, ką daro tas kiaulãganis Plng. Šitas bernas da tik kiaulãganis Slk. Ilgas kaip kiaulãganis Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.